Ar žinojote, kad pagrindinis patalpų taršos šaltinis viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose yra žmonės, kurie išskiria CO2 ir kitus medžiagų apykaitos produktus? Kaip sužinojome COVID-19 pandemijos metu, žmogaus kvėpavimo sukeliami virusai ar bakterijos daro tokią pačią žalą patalpų aplinkai kaip ir lakieji organiniai junginiai (LOJ), statybinės medžiagos ir baldai, taip pat keli kiti šaltiniai, pavyzdžiui, aerozolių purškalai, valikliai ir dezinfekavimo priemonės arba biuro įranga. Nors taršą ir lemiate jūs, bet jūs lygiai taip pat galite padėti spręsti šią problemą. Sužinokite, kaip galite apsaugoti savo patalpas nuo žmogaus išskiriamų dalelių.
Vidutiniškai 90 % savo laiko praleidžiame patalpose. Taigi patalpų klimato kokybė yra labai svarbi mūsų gerovei, sveikatai, komfortui ir produktyvumui. Pagrindinis geros aplinkos parametras yra vidaus oro kokybė. Yra daug vidaus ir lauko teršalų, kurie blogina vidaus oro kokybę, jei tinkamai nepašalinami.
Pagrindinis patalpų taršos šaltinis viešuosiuose ir gyvenamuosiuose pastatuose yra patys žmonės, kurie išskiria CO2 ir kitus medžiagų apykaitos produktus. Kaip sužinojome COVID-19 pandemijos metu, žmogaus iškvepiami virusai ar bakterijos yra ne mažiau svarbūs patalpų aplinkos teršalai.
Didžioji dalis patalpų teršalų taip pat yra lakūs organiniai junginiai (LOJ), kurie išmetami ne tik iš statybinių medžiagų ir baldų, bet ir iš kelių kitų šaltinių, pvz., aerozolių purškalų, valiklių ir dezinfekavimo priemonių arba biuro įrangos (spausdintuvų arba kopijavimo aparatų).
Kita svarbi vidaus oro kokybės blogėjimo priežastis – nekontroliuojamai į vidų patenkantys lauko oro teršalai. Be lakiųjų cheminių junginių, tai yra kenksmingos kietosios dalelės, įskaitant smogą, smulkias dulkes, žiedadulkes, bakterijas ir pelėsius, taip pat kitas organines ir neorganines pavojingas daleles. Šis aspektas ypač svarbus tais atvejais, kai oro kokybė lauke yra prasta, kaip yra daugelyje miestų ir pramonės vietovių. Visi šie teršalai yra kenksmingi žmogaus sveikatai, ypatingai kai esame didelė jų koncentracija.
Jei patekę teršalai nepašalinami, jų koncentracija viduje ilgainiui pasiekia pavojingą lygį (žr. Paveikslėlis 1). Tai turi įtakos tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam poveikiui sveikatai, taip pat infekcijos rizikai. Dėl šios priežasties ventiliacija turi būti naudojama siekiant pašalinti seną patalpų orą, kuriame yra pavojingų teršalų, ir pakeisti jį švariu lauko oru. Dabar plačiai pripažįstama, kad be tinkamos ventiliacijos, net tipiškame būste, patalpų oras gali būti net 8 kartus labiau užterštas nei lauko oras. Jau nekalbant apie, pavyzdžiui, tankiai užimtą viešąjį pastatą ar perpildytą restoraną.
Yra įvairių būdų patalpoje pakeisti orą, įskaitant paprasčiausius ir tradicinius, pavyzdžiui, langų aridarymą ar natūralią ventiliaciją. Tačiau šie metodai neatitinka pagrindinių komforto ir energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų šiuolaikiniams pastatams, taip pat neužtikrina tinkamo ir kontroliuojamo vėdinamo oro kiekio, kad būtų išlaikyta gera vidaus oro kokybė.
Praktiškai vienintelis tinkamas ir efektyviai energiją vartojantis būdas, užtikrinantis būtiną oro kaitą patalpoje, yra subalansuotas mechaninis vėdinimas. Modernus mechaninis oro tiekimas ir šalinimas, arba kitaip tariant subalansuotos vėdinimo sistemos gali efektyviai keistis seną patalpų orą su lauko oru, visiškai kontroliuojamu ir automatizuotu būdu, pritaikytu prie dabartinės aplinkos poreikio.
Be energijos, komforto ir sveikatos problemų, dar vienas esminis mechaninės ventiliacijos privalumas yra teršalų iš lauko oro patekimo į pastatą prevencija. Kaip minėta anksčiau, į pastatą tiekiamame lauko ore, kuris skirtas tiekti deguonį ir pakeisti pasenusį patalpų orą, randama daugybė kenksmingų teršalų (CO2, LOJ ir kt.). Dėl to, prieš tiekiant jį į patalpas, jame esančios kenksmingos dalelės turi būti pašalintos (žr. Paveikslėlis 2). Todėl reikalinga tinkama lauko oro filtravimo sistema. Lauko ore gali būti didelė koncentracija įvairaus dydžio smulkiųjų dalelių. Techniniu požiūriu jos klasifikuojamos kaip kietosios dalelės PM10 (dalelių skersmuo < 10 μm), PM2,5 (< 2,5 μm) ir KD1 ( < 1 μm). Šią klasifikaciją galite rasti kasdienėse lauko oro kokybės ataskaitose, skirtose įvertini jūsų vietovės lauko oro kokybę. Išsamūs medicininiai tyrimai parodė, kad oro, kuriame yra didelė kietųjų dalelių koncentracija, poveikis gali kelti rimtą pavojų sveikatai. Su kietųjų dalelių tarša susijusios ligos yra plaučių vėžys1, širdies ir kraujagyslių ligos2, lėtinė obstrukcinė plaučių liga3 arba alergija ir astma4. Kuo mažesnė dalelė, tuo pavojingesnė sveikatai. PM1 dalelės yra pakankamai mažos, kad net patektų į kraują. Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, oro tarša kelia didžiausią pavojų sveikatai Europoje5. Vienas iš kenksmingiausių žmonių sveikatai teršalų yra kietosios dalelės (KD). 2018-ais m. Europos Sąjungos šalių ilgalaikio oro taršos poveikio sveikatai įverčiai parodė, kad PM2,5 sukėlė maždaug 379.000 pirmalaikių mirčių6.
Laimei, tinkamai suprojektuota filtravimo sistema gali sumažinti kietųjų dalelių koncentraciją iki priimtino lygio (įskaitant ir mažiausias daleles – PM1). Tai reiškia, kad net jei yra galimybė didelei kietųjų dalelių taršai lauke, tai pastatuose, kuriuose yra tinkama filtravimo ir vėdinimo sistema, galite naudotis švaria ir saugia patalpų aplinka.
Filtravimas taip pat gali būti naudojamas siekiant pagerinti vidaus oro kokybę patalpose, kuriose nėra mechaninio vėdinimo ir kur jo negalima įrengti (pvz., senuose pastatuose). Kai kurie patalpose išmetami teršalai, įskaitant patogenus, pvz. bakterijas ar virusus, kuriuos iškvėpė infekuoti žmonės, arba smulkios tabako dūmų dalelės, gali būti veiksmingai pašalintos recirkuliuojant ir filtruojant patalpų orą. Tai galima atlikti naudojant laisvai pastatomus oro valytuvus (žr. Paveikslėlis 3).
Tačiau, nors šis sprendimas pagerina vidaus oro kokybę, jis neišsprendžia šviežio oro tiekimo ir CO2, bei LOJ šalinimo problemos, kurią veiksmingai atlieka tik mechaninis vėdinimas.
___________________________________________
[1] https://thorax.bmj.com/content/75/1/85
[2] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4740122/
[3] https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19554194/
[4] https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6034084/, https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0954611115001870
[5] https://www.eea.europa.eu/themes/air/air-pollution-is-the-single
[6] Air quality in Europe – 2020, Report 9/20, European Environment Agency, 2020 (EEA, 2020) https://www.eea.europa.eu/publications/air-quality-in-europe-2020-report